Kaip jau rašėme pirmoje dalyje, stabilumas – kritiškai svarbus faktorius kiekvienam finansų rinkos dalyviui, o Lietuvos bankas čia vaidina esminį vaidmenį, siekiant užtikrinti šios rinkos dalyvių patikimumą. Lietuvos banko, kaip priežiūros institucijos, vaidmuo yra ne tik skatinti ekonomikos augimą, bet ir užtikrinti, kad finansų sektoriaus dalyviai laikytųsi aukštų standartų dėl rizikos valdymo, klientų apsaugos bei jų veiklą reguliuojančių teisės aktų, užtikrinant šio sektoriaus skaidrumą, stabilumą ir teisingumą. Jo įgaliojimai leidžia imtis priemonių, įskaitant baudas ir įspėjimus, jei finansų rinkos dalyviai nevykdo nustatytų pareigų ar pažeidžia taikomus reikalavimus.
Per visus 2023 metus Lietuvos bankas pritaikė poveikio priemones 32 finansų rinkos dalyviams. Daugiausiai poveikio priemonių pritaikyta elektroninių pinigų įstaigoms, jų nubausta net 28. Tačiau kas ir kodėl buvo nubausti griežčiausiomis poveikio priemonėmis?
Griežčiausios poveikio priemonės
2023 m. dviem mokėjimo įstaigoms ir dviem elektroninių pinigų įstaigoms buvo panaikintos licencijos. Tai - griežčiausia galima poveikio priemonė, tad trumpai apžvelkime, kokie pažeidimai buvo įvertinti kaip sunkiausi.
Mokėjimo įstaiga UAB „SHIFT Financial Services LT“ šiurkščiai ir sistemingai pažeidinėjo Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo reikalavimus: įstaigos vidaus kontrolės priemonės, susijusios su kliento tapatybės nustatymu, tarptautinių finansinių sankcijų, ribojamųjų priemonių įgyvendinimu, nebuvo pakankamos ir neatitiko reikalavimų. Be to, rimtų trūkumų nustatyta „UAB SHIFT Financial Services LT“ operacijų stebėsenos sistemoje - taikomos priemonės neleido laiku ir efektyviai nustatyti įtartinų operacijų, atlikti jų tyrimo. Įstaiga praktikoje neužtikrino tinkamos pinigų perlaidų stebėsenos, neanalizavo neįprastų kliento perlaidų, nesiėmė tinkamų priemonių tokių perlaidų lėšų kilmės nustatytmui, neatliko vidaus tyrimų dėl įtartinos kliento veiklos ar perlaidų ir apie tokius atvejus nepranešė Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybai. Įmonė nebuvo paskyrusi valdybos nario, atsakingo už pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimą, neužtikrino, kad būtų laikomasi šios srities vidaus kontrolės procedūrų.
Kita mokėjimo įstaiga - UAB „Lock Trust“ - per teisės aktuose nustatytus terminus nepatvirtindavo metinių finansinių ataskaitų rinkinio, Lietuvos bankui daugiau nei metus laiko vėlavo pateikti metines finansines ataskaitas. Jau anksčiau už finansinių ataskaitų nepateikimą įstaiga bausta skiriant baudą, jai buvo uždrausta sudaryti sutartis su klientais bei teikti jiems mokėjimo paslaugas, nuo pareigų nušalinta ankstesnė įmonės administracijos vadovė. Įstaiga per Lietuvos banko nurodytus terminus neišrinko naujo teisės aktų reikalavimus atitinkančio vadovo ir visa apimtimi neištaisė anksčiau nustatytų teisės aktų pažeidimų. Įstaiga neteikė finansinių paslaugų ir neturėjo klientų lėšų.
Elektroninių pinigų įstaiga UAB „PAYRNET“ prarado licenciją už šiurkščius, sisteminius ir daugybinius teisės aktų pažeidimus: Lietuvos bankas nustatė, kad įstaiga pažeidė Elektroninių pinigų ir elektroninių pinigų įstaigų, Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos bei Mokėjimų įstatymus. UAB „PAYRNET“ veiklos modelis buvo išskirtinai orientuotas į veiklą per tarpininkus. Tikrintu laikotarpiu įstaiga finansines paslaugas teikė pasitelkdama 90 tarpininkų, platintojų ar kitų juridinių asmenų, platinančių įstaigos finansines paslaugas. Dauguma atvejų įstaiga su jais užmegzdavo dalykinius santykius neatlikusi deramo patikrinimo, neįvertinusi jų tinkamumo, reputacijos, keliamos rizikos arba toks vertinimas buvo atliekamas netinkamai. Įstaiga nekontroliavo, kaip ir kam tarpininkai teikia įstaigos paslaugas, kaip jie įgyvendino jiems perduotas pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos funkcijas, nevykdė reikalavimo periodiškai atlikti tarpininkų mokymus, jų veiklos auditą ar kitokio pobūdžio vertinimą. UAB „PAYRNET“ pritaikytos sankcijos - panaikinta licencija, kas reiškia, jog įmonė negali teikti jokių finansinių paslaugų ir turi per nustatytą terminą grąžinti savo klientams lėšas. Svarbu pabrėžti ir tai, kad dėl šio finansų rinkos dalyvio Lietuvos bankas kreipsis į teismą dėl bankroto bylos įstaigai iškėlimo, taip pat numato kreiptis ir į teisėsaugą.
Kita elektroninių pinigų įstaiga - UAB „Rebellion Fintech Services“ - gerokai ilgiau nei per metus nuo licencijos gavimo nepradėjo veiklos. Be to, nustatyta pažeidimų, kurie patvirtina, kad įstaiga nebuvo tinkamai pasirengusi teikti finansines paslaugas. UAB „Rebellion Fintech Services“ nebuvo patvirtinusi išsamios organizacinės struktūros, įstaigos darbuotojų atsakomybių ir atskaitomybės aprašų, jos rizikos valdymo strategija buvo parengta ne pagal teisės aktų reikalavimus, du ataskaitinius laikotarpius (2022 m. trečiąjį ir ketvirtąjį ketvirčius) ji neteisingai skaičiavo nuosavo kapitalo poreikio dydį. Nustatyta pažeidimų ir pinigų plovimo bei teroristų finansavimo (PPTF) prevencijos srityje - UAB „Rebellion Fintech Services“ neužtikrino tinkamų vidaus kontrolės procedūrų, susijusių su įstaigos visos veiklos PPTF rizikos vertinimu, klientų tapatybės nustatymu, dalykinių santykių ir operacijų stebėsena, nebuvo paskyrusi už PPTF prevencijos sritį atsakingų asmenų. Dėl to įstaigai skirta 10 tūkst. eur bauda ir panaikinta elektroninių pinigų įstaigos licencija.
Didžiausia piniginė bauda 2023-iaisais buvo skirta elektroninių pinigų įstaigai UAB „TransferGo Lithuania“, kurios procedūros, susijusios su klientų pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikos vertinimu ir valdymu turėjo trūkumų – nebuvo tinkamai nustatomi ir vertinami produkto, paslaugų ir operacijų rizikos veiksniai. Įstaigai buvo skirtas įspėjimas ir net 310 tūkst. eur bauda. Lietuvos bankas įpareigojo įstaigą visus nustatytus teisės aktų pažeidimus ir trūkumus pašalinti ne vėliau kaip iki 2023 m. gruodžio 1 d. UAB „TransferGo Lithuania“ Lietuvos bankui jau yra pateikusi trūkumų šalinimo planą ir nurodžiusi, kad dalis nustatytų trūkumų jau pašalinta.
Kas laukia finansų sektoriaus dalyvių 2024-aisiais?
Lietuvos bankas paskelbė šių metų finansų rinkos dalyvių patikrinimo planą. Jame – 34 finansų įstaigos. Daugiausia dėmesio bus skiriama pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijai ir tam, kaip valdomos su informacinėmis technologijomis ir kibernetiniu saugumu susijusios rizikos.
Šiemet pagal planą Lietuvos banko specialistai numato patikrinti šiuos finansų rinkos dalyvius: 17 elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigų, 5 draudimo įmones, 4 bankus, 3 nepriklausomus kredito, susijusio su nekilnojamuoju turtu, tarpininkus, 2 emitentus, po 1 kredito uniją, finansų maklerio ir valdymo įmonę. Jie atrinkti vadovaujantis rizika pagrįstos priežiūros ir ekspertinio vertinimo principais. Su patikrinimo planu finansų rinkos dalyviai gali susipažinti čia: 2024_finansu_rinkos_dalyviu_patikrinimu_planas.pdf (lb.lt)
Išsamiai peržvelgus Lietuvos banko baudas, skirtas finansų institucijoms 2023 metais, matyti, kad reguliatorius aktyviai žengia į priekį, siekdamas užtikrinti finansų sektoriaus skaidrumą, atsakomybę ir stabilumą. Skirtingos baudų rūšys (nuo įspėjimo ir prašymo pašalinti trūkumus iki piniginių sankcijų iki licencijos atėmimo) rodo, kad Lietuvos bankas naudoja įvairias priemones, norėdamas paskatinti finansų institucijas laikytis aukštų reguliavimo standartų.
Išnagrinėjus konkrečius pažeidimus ir jų pasekmes aišku tampa viena - finansų sektoriaus dalyviai yra priversti atidžiau stebėti savo veiklą ir stiprinti vidinį kontrolę, laikytis aukštų standartų ir bendradarbiauti su reguliatoriumi, kuris yra neatsiejama finansų sektoriaus saugumo ir stabilumo dalis.